Didysis ketvirtadienis
Man kaip buvusiam klapciukui iskyla zodziai, kuriuos
vaikysteje girdedavau prie altoriaus:
Hoc est corpus meum, quod pro vobis tradetur..
Sv.Misios dar tuometu vykdavo pagal senaja tvarka
lotyniskai- ir kiekvienam is musu, kuriu Kaledu ar
Velyku proga prisirinkdavo patarnauti iki 30
paaugliu, sugebejimas atsakyti kunigui lotyniskai
reiksdavo perejima i aukstesni lygi.. :) baisiausia
budavo padaryti klaida arba pradejus garsiai
atsakineti uzsikirsti, todel pradzioje snairuodavome i
savo vyresnius draugus ir istempe ausis klausydavomes,
kada kunigas uzbaigs viena malda ir kreipsis i
tikinciuosius tada mes rekdavome jam atgal ir dar
pritardavome skambuciais.. dazniausiai viskas
baigdavosi gerai.. :)
Vienais metais belaukiant Velyku didyji penktadieni
buvo atliekamos apeigos su dideliu Kryziumi (Jis musu
baznycioje buvo , atrodo didziausias is visu, ir
nukryziuotojo kunas prilygo naturalaus dydzio zmogaus
kunui). Po to kai buvo atgiedotos visos giesmes,
atlikti visi pasmilkinimai ir maldos , klebonas
zmonems leido pagarbinti sventa kryziu individualiai
ji pabuciuojant. Pasigirdo giesmes ir vilkstines
zmoniu patrauke prie medzio . Ankstesniais metais ,
kai matydavau sitoki veiksma, mane apimdavo keistas
jausmas kodel jie taip elgiasi? Kas is to? , - tokie
ir panasus klausimai ateidavo i galva. Tais metais
pats , kaip ir visada vilkedamas raudona patarnautojo
sutana, priartejau prie kryziaus ir ji pabuciavau..
Mane apeme sunkus slegiantis jausmas, pasijutau
nesvarus...savo vidumi.. pradejau galvoti, ka as blogo
padariau nusidejau.Tuomet nieko negalejau
prisiminti is savo vaikisku nuodemiu, taciau jauciausi
esas labai nuodemingas.. mano skruostais pradejo
riedeti asaros.. Bandziau jas slepti, bet kur tau ,
jos dar labiau sruvo... Tada dar syki priejau
pabuciuoti kryziaus, o asaros toliau nesustojo begti.
Isgirdau is salia stovincio draugelio, kito klapciuko,
replika - Ziurek, matyt turi daug nuodemiu, kad
verkia..
Sita vaizdeli is savo vaikystes jums pasakoju ne tik
del to , kad Baznycia svencia didziaja savaite. Dar ir
del to , kad uzvakar buvau fotografijos parodoje,
pristatancioje Sv.Tereses kudikelio Jezaus kelione po
Lietuva praeita vasara. Del man nesuprantamu
priezasciu atvykau tik paskutine iskilmiu diena
Klaipedoje, kur kartu vyko jaunimo dienos. Kai kunigas
pakviete visus norincius prisiartinti prie Sv.Tereses
palaiku dezes, ir pasimelsti, palikti savo maldavimus,
uzrasytus ant lapeliu, tai atlikes ir vel as negalejau
susilaikyti neverkes. Mano sirdi gniauze nenumaldomas
jausmas, kad esu nuodemingas, kad esu kaltas, labai
kaltas.. Man buvo geda... Sios Sventosios galia man
atvere mano sielos tamsybe.. Supratau, kaip gyvendamas
savo paprasta pasauliecio gyvenima galiu nutolti nuo
Malones isganingu versmiu.. Nezinau, turiu kompleksa,
kaip ir visi turbut Lietuvos vyrai, bijau parodyti
savo asaras bet kitaip nebegalejau kukciojau kaip
vaikas ir prasiau Viespaties nuvalyti mano klaidas,
mano nuodemes..
Tie, kurie vedami smalsumo ar siaip tiesiog skaitete
sias mano dienorascio mintis, noriu pasakyti, kad esu
dekingas Dievui uz sita Sventosios Tereses malone, uz
jos Malones lietu. Esu dekingas Viespaciui uz visas
malones ir uz tai , kad Jis nenusigrezia nuo
nuodeminguju ir suteikia mums vilti. Labai noriu
tiketi, kad sitos Velykos jums, kaip ir man, atnes dar
viena vilti, dziaugsminga vilti jog Jis yra su mumis
iki gyvenimo pabaigos, iki pasaulio pabaigos.
Aurimas
____________________________________________________________________________________
Never miss a thing. Make Yahoo your home page.
http://www.yahoo.com/r/hs
_______________________________________________
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu [EMAIL PROTECTED]
http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
