Šiek tiek vėluojant, tačiau vis tiek norisi jums pranešti gerą žinią, jog praeitą penktadienį buvo sėkmingai apginta Osvaldo Stripeikio daktaro disertacija tema „Antrepreneriškumo formavimas Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse“. Ši Osvaldo pasirinkta tema buvo ne tik sėkmingai apginta, bet susilaukė nemažai diskusijų tiek tarybos narių, oponentų ir kitų dalyvavusių žmonių tarpe. Todėl gynimas baigėsi ne tik įdomiais pastebėjimais ir įžvalgom, bet ir pagyrimais pačiam disertantui.
Keleta paaiškinimų, ką reiškia ši kiek sunkiai lietuviui tariama „antrepreneriškumo“ sąvoka (man tariant taip pat liežuvis gerokai painiojasi :). Antrepreneriškumas - tai asmens gebėjimas idėjas realizuoti veikloje. Ši kompetencija apima kūrybiškumą, atvirumą naujovėms, lankstumą. Antrepreneriškumas išreiškia patį veiklos stilių, leidžiant laiku, aptikti naujas galimybes bei gręsiančius pavojus ir tinkamai į juos sureaguoti. Gynimo metu buvo keltas klausimas, ar išvis verta antreprenerio savybes atskirti nuo verslininko, gi bet kuris verslininkas, siekdamas sėkmingo savo darbo rezultato turi būti atviras naujovėms, turi mokėti prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, kartais bijoti, o kartais ir nebijoti rizikuoti. Tada tokiam verslininko antrepreneriškumui buvo supriešinta verslo–mašinos samprata, kada verslininkai apsiriboja vien pirmine idėja ir užsiimdami gamyba užsidaro tokiame primityviame gamybos-pardavimo verslo rate. Buvo keliami klausimai, ar kiekvienas žmogus ir bet kuri organizacija neturėtų būti antrepreneriais, gi ne tik verslas, bet ir universitetas, baleto trupė, menininkas ir mokslininkas ar krepšinio komanda turi mokėti prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir pasiūlyti savo aplinkai, bendruomenei tinkamas paslaugas? Lygiai kaip ir buvo nesėkmingai bandyta išversti šią sąvoką į lietuvių kalbą (vis dėlto reiktų tai padaryti...) , taip ir kiti profesorių kelti klausimai liko daugiau klausimais nei atsakymais. Vis dėlto ir aš dar pasilieku ir prie savo klausimų, kuriuos bandžiau nesėkmingai užduoti gynimo metu (jie nebuvo tik šiaip sau :) : - Ar moralės principai yra būtini, o galbūt ir naudingi atrepreneriui? - Koks turėtų būti antreprenerio planuojamos naudos ir altruizmo santykis? Ir apskritai čia norėčiau kelti antrepreneriškumo ir socialinės atsakomybės klausimą. Gi , jei pasižiūrėsime į A.Maceinos ar A.Damušio mintis ( apie tai rašė V.Valiušaitis „Kapitalistinės dvasios žymė – kiekio meilė ir prisirišimas prie krūvos“ http://www.balsas.lt/naujiena/180281 ) tai jie labai aiškiai vadina tokį siaurą verslininkiškumą – lėkšta buržuazija, matančią tik savo interesus ir savo pelną,- ir pranašauja jos žlugimą. Gi antrepreneriškumas, manyčiau, yra iš esmės paremtas atvirumu ir jautrumu socialiniams dalykams, todėl čia nauda turėtų būti bet kuriuo atveju susijusi su socialine atsakomybe ir moraliniais principais, ar ne taip? - Ar galėtų neskaidriais milijonais pertekęs turčius lanksčiai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes? (nebent tas "lankstumas" suprantamas, kaip pinigų perpompavimas iš Rusijos į Švecarijos bankus...) - Ar kriminaliniai milijonieriai turi antrepreneriškų savybių? - Ar Vilniaus maksimos berniukai su VST, Leo.lt ir kitais "projektais" iš tikrųjų yra antrepreneriai? Osvaldai, dar sykį sveikinu su socialinių mokslų daktaro laipsniu! Aš tikiuosi į šituos visus klausimus galbūt galėtum atsakyti ir dar sykį savo idėjas pristatyti kitame kęstutiečių organizuojamame susitikime, į kurį mielai pakviestume ir šios konferencijos dalyvius. Pagarbiai, Aurimas
_______________________________________________ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
