Garbė Kristui.
1992 m. būsimieji vyskupai Sigitas Tamkevičius bei Jonas Boruta ir
"katalikų pasaulio" redaktorius k. V. A. buvo pakviesti į susitikimą
su Konstitucijos rengėjais. Dalyvavo bene trejetas profesorių,
pavardžių neįsidėmėjau.
Kiek atsimenu, svarstėme ypač III skirsnį "Visuomenė ir valstybė". 38
straipsnyje sutelkti esminiai nuostatai liečiantys šeimą: Pirmiausia
pripažįstama, kad šeima yra didžiulė vertybė, todėl valstybė ją saugo
ir globoja, o atsiranda ji iš vyro ir moters santuokos.
Atsimenu, kad buvo žiūrima į šį straipsnį kaip vienetą, o ne kelių
gretimų temų lipdinį.
Atsimenu, kad mes trys prisidėjome prie tėvų ir vaikų teisių ir
pareigų suformulavimo.
Man atrodo, kad po Konstitucinio teismo sprendimo lieka galioti
nuostata, kad santuoka į manoma tik tarp vyro ir moters. Kadangi KT
sprendimas kalba ir apie šeimas, sudarytas ne santuokos pagrindu,
turės būti priimti įstatymai, kurie apibrėžtų jų susidarymo būdus.
Civilinis kodeksas numato partnerystės santykio galimybę, bet tuo
tarpu nėra priimtas partnerystės įstatymas. Jeigu jis kada bus
priimtas, tikriausiai jis reguliuos homoseksualių porų turtines ir
pan. teises, galbūt kai kuriais atvejais prilygins partnerystę
santuokai, bet kol galios ši konstitucija, partnerystė niekada negaus
santuokos vardo.
Dabar galima siūlyti, kad Seimo Pirmininkė oficialiai paprašytų
Konstitucinį Teismą išaiškinti, kokius šeimos atsiradimo būdus ne per
santuoką jis njumato, kada, KT požiūriu, tokios šeimos atsiranda ir
paliauja egzistavusios.
Manau, dabar kovojant už šeimą reikės ne "dangaus kerštu grūmoti", o
teisines priemones naudoti ir ypač remtis KT teisėjos Ruškytės
atskirojoje nuomonėje išdėstytais argumentais.
Dieve, padėk visiems geravaliams piliečiams ir veikėjams.
Kun. Vaclovas Aliulis, MIC
PS Apie 1997 m. Romoje pasitaikė viename sambūryje susitikti Lenkijos
Seimo narę, žinomą poltinę veikėją Aliciją Gžeškoviak (Grzeszkowiak)..
Sužinojusi, kad esu iš Lietuvos, ji tučtuojau pareiškė:
"Lietuva savo Konstitucijoje turi labai tinkamą, rimtą straipsnį apie šeimą!"
2011/10/13 Robertas Grigas <rg.liet...@yahoo.de>:
> Brangi Jurgita ir Ateitininkai,
>
> nereikia daryti iš "teisinės valstybės" kulto. Nacių ir sovietų imperijos jų
> pačių akimis irgi buvo labai teisinės valstybės ("neteisiniai" buvo žydai ir
> "buožės", kuriuos jos naikino). Jeigu vadinamoji teisinė valstybė ar jos KT
> savo veiksmais neigia Dievo tvarką, neigia prigimtinį įstatymą,griauna
> moralinę tvarką - krikščioniui tokia valstybė ir jos teismai nėra niekaip
> įpareigojantys. Kaip skambiai jie besivadintų.
>
> Jūsų - kun. Robertas Grigas
> Von: jurgita rakauskaitė <jurgitarakauska...@centras.lt>
> An: butautas dainius <butautas.dain...@gmail.com>
> Cc: Konferencija ateitis <ateitis@konferencijos.lt>
> Gesendet: 12:24 Donnerstag, 13.Oktober 2011
> Betreff: Re: Re: Ateitis: Ateitininkų federacijos pozicija dėl šeimos
> sampratos
>
>
>
>
> Noriu patikslinti, kad Konstitucinio teismo sprendimai yra galutiniai ir
> neskundziami. Todel bet kokios pastangos siekti sio sprendimo
> atsaukimo/panaikinimo gali buti suprantamos kaip teisines valstybes pamatu
> griovimas. Juk mes ne to siekiame.
>
> Pagarbiai,
>
> Jurgita Rakauskaite
>
> Nuo: "butautas dainius"
> Siųsta: 2011 10 12 16:55
> Tema: Re: Ateitis: Ateitininkų federacijos pozicija dėl šeimos
> sampratos
>
>
> Garbė Kristui Jėzui!
> Dėkoju Ateitininkijai už ryžtingą Pareiškimą dėl šeimos sampratos.
> Kadangi priešininkai taip lengvai nepasiduos, kokio žingsnio imsimės
> sekančio?
> Manyčiau, kad turėtume imtis visų imanomų taikių priemonių, kad šis KT tik
> nutarimas dėl Šeimos sampratos atitikimo Lietuvos R Konstitucijai būtų
> atšauktas!!
>
> Dainius
>
>
> 2011/10/12 Rozvita rozv...@gmail.com>
>
> Ateitininkų federacijos pozicija dėl šeimos sampratos
>
> Ateitininkų federacija – tai šimtmečio tradicijas puoselėjanti,
> asmenybės pasaulėžiūrą ugdanti organizacija, besivadovaujanti penkiais
> principais: katalikiškumu, tautiškumu, inteligentiškumu, visuomeniškumu ir
> šeimiškumu, patvirtinančiu šeimos, kaip santuoka paremtos visuomenės
> ląstelės svarbą žmogaus ugdymui ir apskritai visuomenės gyvenimui. Esame
> įsitikinę, kad šeima, grįsta vyro ir moters santuoka, turi būti gerbiama
> pačios visuomenės bei saugoma įstatymų, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos
> Respublikos Konstitucijos 38-ajame straipsnyje. Be atsakomybės ir
> įsipareigojimo negali egzistuoti nei brandi visuomenė, nei valstybė.
>
>
> Šiandien pastebime, kad šeimos institutui tenka susidurti su vis didesniais
> iššūkiais. Nuolat kyla diskusijos ir dėl šeimos sampratos. Kaip lygiavertį
> pagrindą santuokai siekiama įteisinti asmenų partnerystę, vienos lyties
> „santuokas“ ir pan. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
> paskelbus nutarimą dėl Valstybinės šeimos koncepcijoje pateikto šeimos
> sąvokos apibrėžimo atitikimo Konstitucijai, imta dar aktyviau gvildenti
> šiuos klausimus. Todėl jaučiame pareigą išsakyti ir savo poziciją.
>
>
> Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad
> „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“.
> Manome, kad šeima, sudaryta santuokos pagrindu, yra gėris tiek
> sutuoktiniams, tiek jų vaikams bei kitiems šeimos nariams, tiek ir visai
> visuomenei, nes tokioje šeimoje geriausiai užtikrinamos jos narių teisės,
> apibrėžiamos pareigos, sudaromos tinkamiausios sąlygos vaikams augti,
> ugdytis ir tapti visaverčiais visuomenės nariais.
>
>
> Neabejojame, kad prieš dvidešimt metų, kai Lietuvos Respublikos
> Konstitucija buvo rengiama, jos kūrėjams ar ją referendume priėmusiems
> Lietuvos gyventojams nekilo abejonių, kad tarp šeimos ir santuokos yra
> neatsiejamas ryšys. Santuoka yra šeimos sudarymo pagrindas, o ne viena iš
> jos formų.
>
>
> Mūsų įsitikinimu santuoka – tai ne tik dviejų mylinčių žmonių
> oficialus santykių įregistravimas, kartais pašaipiai vadinamas
> „antspaudu pase“, bet ir ištikimybės, tarpusavio įsipareigojimo
> vienas kitą remti ir rūpintis, moralinio pažado davimas. Sudarydami santuoką
> žmonės prisiima ne tik teises ir pareigas, įtvirtintas teisės aktuose, bet
> ir moraliai, psichologiškai, ekonomiškai įsipareigoja rūpintis vienas kitu
> bei savo vaikais.
>
>
> Minėtame Konstitucijos 38 straipsnyje apibrėžta, kad „Santuoka
> sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Tad niekas negali ir neturi
> teisės versti žmonių tuoktis ar drausti pasirinkti kitą bendro gyvenimo
> formą, tačiau esame tikri, kad saugią ir visavertę augimui bei ugdymuisi
> aplinką vaikai gauna susituokusių tėvų šeimoje. Asmenys, nusprendę
> nepasinaudoti teise sudaryti santuoką, bet pasirinkę kitą sugyvenimo formą,
> neturėtų pretenduoti į tokią pačią teisių apsaugą, kaip sukūrę šeimą. Jiems
> ir jų vaikams turi būti numatytos kitokios teisinio reguliavimo ir vaikų
> nediskriminuojančios pagalbos teikimo formos.
>
>
> Tenka apgailestauti, kad po šio LR Konstitucinio Teismo nutarimo, sukėlusio
> sumaišties tiek valstybinėje šeimos politikoje, tiek atvėrusio naujų šeimos
> interpretacijų galimybių, daugumai neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis
> kartu gyvenančius žmones galime laikyti šeima.
>
>
> Negalime sutikti su peršama nuostata, kad šeimos sampratai svarbus tik
> santykių turinys, o santykių išraiškos forma esminės reikšmės neturi.
> Nerimtai atrodo ir teiginiai, kad santuoka – tai atgyvena, daranti
> mus atsilikusia Europos provincija.
>
>
> Istorijos tėkmėje žmonija matė ne vieną atvejį, kai
> „senamadiška“ įvardytą tradiciją keitė menkesnės vertės
> „modernus“ dalykas. Dar ilgai skaudžiai jausime tokių socialinių
> „modernybių“, kaip ateizmas ar kolektyvizacija, pasekmes. Todėl
> esame įsitikinę, kad valstybei nedera aklai taikytis prie gyvenimo
> nepatikrintų socialinių „naujovių“ ir skubėti keisti
> nusistovėjusią socialinę visuomenei priimtiną tvarką.
>
>
> Šalies Konstitucija bei jos interpretavimas turi tarnauti harmoningai
> visuomenės raidai, o ne tapti visuomeninio konflikto priežastimi, abejotinos
> vertės socialinių idėjų propagavimu, bendruomenių bei valstybių griovimu.
> Galima diskutuoti dėl atskirų įstatymo ir Konstitucijos nuostatų
> interpretavimo, galima keisti sampratų apibrėžimus ir taisyti klaidas.
> Turime vieną tikslą – ugdyti harmoningas asmenybes – Lietuvos
> kūrėjus, intelektualus ir patriotus, kurti solidarią, saugią ir savimi
> pasitikinčią bendruomenę, o ji sukuriama tik stiprinant santuoka grįstą
> šeimą, tokią, kuri per šimtus metų sukūrė ir tebekuria mūsų civilizaciją ir
> Pasaulio
> Bendriją.
>
>
>
> Ateitininkų federacijos pirmininkė Rozvita Vareikienė
> _______________________________________________
> Konferencija Ateitis
> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
> http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>
>
>
>
>
> _______________________________________________
> Konferencija Ateitis
> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
> http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>
>
> _______________________________________________
> Konferencija Ateitis
> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
> http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>
>
>
> _______________________________________________
> Konferencija Ateitis
> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
> http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>
>
_______________________________________________
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
