Garbė Kristui Jėzui! Prisimenu keletą vyskupo Juozo Tunaičio pamokslų detalių. Aušros vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje vyskupas priminė, kad *Jėzų pagimdė Marijos įsčios*, Vilniaus Katedroje, kad *žmogus be Dievo nėra žmogus. *Kitą kartą, būtent 2009 m. kovo 9d., pasakė pamokslą *Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga*, tiesa, negausiam būreliui tikinčiųjų. Dar prisimenu, kai Žemaičių Kalvarijoje Atlaidų už krikščioniškas šeimas metu priminė, kad *sanskrito kalba yra pirmoji pasaulio kalba. *
Iš pamokslų turinio galima spręsti, kad jiems ruošėsi labai rimtai ir atsakingai:). Vyskupe Juozai, melski už mus, kad nenuleistume rankų sunkumuose ir neišglebtume džiaugsmuose!, kad nuolat kovotume už Tėvynę Lietuvą, Bažnyčią, o aukštesnių idealų siekimą nukreiptume skurdo priežastims išsiaiškinti ir spręsti:). Su Dievu! Dainius 2012/6/5 Emilis Urba <emi...@pfi.lt> > ** > Ačiū Dainiui Butautui už gražų amžinatilsį vyskupo Juozo Tunaičio > laidotuvių Mišių aprašymą. > Turbūt ne vienas iš mūsų dabar mąstome, kodėl velionis mums toks > brangus, kuo jis buvo didis. Ko gero labiausiai savo visišku atsidavimu > mums ir Dievui, širdies jautrumu bei kuklumu. Ir dar: turbūt daug kas iš > mūsų pamename, kokia išmintis ir ramybė sklido nuo altoriaus, iš sakyklos > ir iš klausyklos. > Velionio kuklumą liudija kadaise mano girdėtas pasakojimas iš senų > laikų - ko gero dar iš klebonavimo provincijoje. Kartą parapijos komitetas > suvedė sąskaitas, ir paaiškėjo, kad parapija lieka klebonui nemažai > skolinga. O klebonas paėmė ir nubraukė tris nulius nuo skolos skaičiaus... > Rengėsi irgi labai kukliai. Kartą kažkas netgi pasiūlęs įsigyti... geresnę > kepurę. Tačiau klebonas atsakęs: "Bet matote - jei aš nešiosiu geresnę, tai > žmonės nebežinos, kad čia jų klebonas." > Manau, kad velionis nugyveno nelengvą, tačiau šviesų gyvenimą. Jis > matė savo darbų prasmingumą, turbūt jautė žmonių, kuriems padeda, > dėkingumą. Tačiau yra dar viena jo veiklos pusė. Pranešimuose ji labai > trumpai nusakyta - buvo bažnytinio teismo pirmininkas. O ką tai reiškia, ką > gi reikėjo teisti? Kiek žinau, daugiausia tai buvo bylos dėl santuokos > pripažinimo negaliojančia. Galime įsivaizduoti, kaip šie dalykai, kylantys > iš žmonių nedorybių bei kietaširdiškumo, turėjo skaudinti tokį žmogų, kaip > mūsų brangus velionis. Tačiau jis uoliai ir kantriai beveik iki pat > žemiškojo gyvenimo pabaigos ėjo ir šias pareigas, ir čia stengėsi žmonėms > padėti. > Norėčiau pakviesti tuos iš mūsų, kurie turėjo galimybę asmeniškai > pažinti velionį (kiek pamenu, netrumpą laiką su juo Šv. Mikalojaus > bažnyčioje dirbo mūsų mielas kun. Vaclovas Aliulis), pasidalinti savo > gyvais prisiminimais, idant mes visi turėtume tikresnį ir pilnesnį velionio > paveikslą. > Arkivyskupija visus mus kvietė melstis už mūsų mirusįjį. Tačiau ko gi > mes galėtume prašyti Dievo? Turbūt štai ko: Viešpatie, atmink visus mūsų ir > savo ištikimo tarno Juozo - Vyskupo, Kunigo, Žmogaus - darbus ir atlygink > jam Danguje. > Emilis > > _______________________________________________ > Konferencija Ateitis > Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt > https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis > >
_______________________________________________ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
