Garbė Kristui, mieli ateitininkai, iš Žmogaus teisių koordinavimo centro vadovo p. Vytauto Budniko gavau kvietimą dalyvauti konferencijoje Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje(lapkričio 27 d. 17 val.), kuria siekiama suformuluoti NVO Tarybos išrinkimo kriterijus. Manau, kad tai labai svarbus klausimas, todėl kreipiuosi į visą ateitininkų bendruomenę, o ypač - į AF valdybos ir tarybos narius - peržiūrėti atsiųstus NVO Tarybos sudarymo kriterijų pasiūlymus ir juos papildžius, atsiųsti man iki šios savaitės pabaigos (lapkričio 16 d.).
Iš anksto dėkoju už supratimą ir pagalbą, Pagarbiai, AF pirmininkas Vaidotas A. Vaičaitis -------------------------------------------------------------------------- LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ KREIPIMASIS Į LIETUVOS AKADEMINĘ BENDRUOMENĘ 2014 m. lapkričio 7 d. Vilnius Kreipimąsi paskatinusios priežastys: Lietuvoje yra įregistruota per 17 tūkst. nevyriausybinių organizacijų (NVO). 2013 m. priimtas LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, kurio tikslas – kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip svarbių pilietiškumą ugdančių junginių, veiklos ir plėtros sąlygas. Įstatymas nustato NVO plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su NVO sąlygas. Įstatyme (7 str. 1 dalyje ) nustatyta, kad iš valstybės institucijų ir įstaigų, nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų ir jų asociacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų sudaroma visuomeniniais pagrindais veikianti Nevyriausybinių organizacijų taryba (toliau – NVO taryba). Taryba turi teisę: 1) dalyvauti rengiant teisės aktų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų plėtros politika, projektus; 2) LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų informaciją ir dokumentus, kurių reikia Nevyriausybinių organizacijų tarybos uždaviniams ir funkcijoms atlikti; 3) kviesti į savo posėdžius ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų atstovus ir kitus asmenis spręsti klausimų, susijusių su Nevyriausybinių organizacijų tarybos uždavinių ir funkcijų atlikimu; 4) sudaryti darbo ar ekspertų grupes nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos klausimams svarstyti; 5) naudotis kituose teisės aktuose nustatytomis teisėmis. Taryba sudaroma iš dvidešimties narių: devyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt NVO (nacionalinių skėtinių NVO bei jų asociacijų) atstovų. Įstatymas nustato, kad 10 atstovų į NVO tarybą nacionalinės skėtinės NVO ir jų asociacijos deleguoja bendru sutarimu. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato kriterijų, kuriais remdamosi NVO bendru sutarimu deleguotų 10 atstovų į NVO tarybą. Todėl 2014-10-23 vykusiame nacionalinių skėtinių NVO ir jų asociacijų atstovų pasitarime nuspręsta kreiptis į Lietuvos akademinę bendruomenę ir Lietuvos Mokslų Akademijoje surengti atvirą diskusiją prioritetinėms visuomenės gyvenimo sritims aptarti ir svarbiausioms visuomenės vystymo kryptims nustatyti. Daugelio NVO atstovų nuomone, būtent joms NVO taryboje ir turėtų būti atstovaujama. Konferencijos tikslas: Išanalizavus esamą padėtį, apibrėžti svarbiausias šiandienos Lietuvos pilietinės visuomenės vystymo kryptis ir nustatyti atitinkamų sričių nacionalinių skėtinių NVO ir jų asociacijų atstovų dalyvavimą NVO taryboje principus ir tvarką pagal galiojantį LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Todėl maloniai prašome Jus aktyviai įsijungti į svarbiausių visuomenės vystymo krypčių nustatymo ir NVO tarybos sudarymo darbo grupės veiklą, kuria siekiama teikti atitinkamas LR Nevyriausybinių organizacijų įstatymo pataisas ir siekti bendro sutarimo dėl NVO tarybos sudarymo kriterijų bei atstovavimo joje tvarkos nustatymo. Būtume dėkingi, jeigu Jūs aktyviai įsijungtumėte į šią pilietinę akciją ir konferencijoje pateiktumėte rekomendacijas dėl svarbiausių visuomenės raidos krypčių, NVO tarybos atstovų atrankos principų ir sudarymo tvarkos. (Pageidaujama pranešimo trukmė – ne daugiau kaip 10 min.). Konferencijos laikas ir vieta: 2014 m. lapkričio 27 d., 17.00 val. Lietuvos Mokslų Akademija, Mažoji salė Diskusijoms ir svarstymams pridedame darbo grupės nuostatų NVO tarybos sudarymo klausimu apmatus. Tikimės Jūsų paramos ir bendradarbiavimo. Pagarbiai, NVO tarybos sudarymo darbo grupės nariai: Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas Krescencijus Stoškus Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės grupės atstovas Ignas Stankovičius Piliečių gynimo paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas MOKSLINĖS KONFERENCIJOS „PILIETINĖ VISUOMENĖ – MISIJA VISŲ IR KIEKVIENO“ REKOMENDACIJOS 2014 m. lapkričio 27 d., 17,00 val. Lietuvos Mokslų Akademija, Mažoji salė Vilnius Nustatant prioritetines visuomenės vystymo kryptis, šiuo metu yra gauti tokie siūlymai: 1. SIŪLYMAS Siūloma nustatyti visuomenės vystymo kryptis remiantis dviem principinėm nuostatom: - esama visuomeninių organizacijų sudėtis - visuomeninio aktyvumo formų klasifikacija Bendrus piliečių interesus ginančios organizacijos: 1. skurdo, priešiškumo ir socialinės atskirties mažinimo siekiančios organizacijos; 2. piliečių teises ir teisingumą ginančios organizacijos; 3. ekonominę pažangą skatinančios organizacijos; 4. pilietinio ir patriotinio ugdymo organizacijos; 5. fizinės kultūros, sveikatos apsaugos ir sporto organizacijos; 6. saugumo, aplinkosaugos ir demografinės būklės kontrolės organizacijos 7. Savo interesus ginančios organizacijos. • atskirų bendruomenių organizacijos, • klubinės veiklos organizacijos. 8. Organizacijos, ginančios savo socialinių grupių interesus: • nacionalinių mažumų organizacijos, • amžiaus grupių organizacijos, • pacientų ir neįgaliųjų organizacijos. 9. Kultūros ugdymo organizacijos: • Valstybinės kultūros politikos, mokslo ir švietimo organizacijos. • Dorovinio ugdymo organizacijos, • meno kūrybos ir jos platinimo organizacijos, • techninės kūrybos ir išradimų organizacijos; • komunikacinės kultūros organizacijos. 2. SIŪLYMAS Siūloma nustatyti prioritetines visuomenės vystymo kryptis atsižvelgiant tik į Lietuvoje registruotų nevyriausybinių organizacijų veiklą ir LR Konstitucijoje įtvirtintas pamatines visuomenės vertybes: 1. Šalies saugumo, krašto apsaugos, pilietinės iniciatyvos (patriotinių, tautinių iniciatyvų skatinimas, krašto apsaugos, lietuvybės stiprinimas, jaunimo ugdymas ir kt.); 2. Bendrijų ir bendruomenių iniciatyvos (savivalda, bendruomenių stiprinimas, atstovavimas jų interesams) 3. Šeimos stiprinimo ir vaikų auklėjimo iniciatyvos (šeimos, kaip valstybės pagrindo, stiprinimas, atstovavimas šeimų, tėvų, globėjų interesams, gimstamumo skatinimas, vaikų, šeimos teisių apsauga, vaikų dorovinis auklėjimas, ugdymas, švietimas ir kt.) 4. Socialinės - ekonominės iniciatyvos (visuomenės ekonominės ir socialinės raidos klausimai, socialinis visuomenės stabilumas, pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių, neįgaliųjų interesų atstovavimas ir jų teisių gynimas, gyventojų socialinės atskirties ir skurdo mažinimas bei kt.) 5. Žmogaus teisių įgyvendinimo iniciatyvos (Lietuvos visuomenės pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės, kultūrinės ir kitos teisės bei laisvės, lygių galimybių, seksualinių ir kitų mažumų, tiesioginės demokratijos, plėtojimas, žmogaus orumo, rinkimų, minties, sąžinės, įsitikinimų, žodžio ir religijos laisvių puoselėjimas, tautinių ir kitų mažumų, laisvių bei teisių gynimas). 6. Kultūros, mokslo ir švietimo iniciatyvos (meno, kultūros, mokslo ir švietimo sistema, komunikacijos, bendražmogiškų vertybių, nacionalinių papročių ir tradicijų puoselėjimas, tautos ir jos kultūros tęstinumo palaikymas bei kt.) 7. Sveikatos apsaugos ir sveikos gyvensenos iniciatyvos (žmonių sveikatos tausojimas ir saugojimas, neigiamo darbo poveikio sveikatai mažinimas, sveikatos įstaigų paslaugų kokybės priežiūra, atstovavimas medicinos darbuotojų, pacientų interesams bei kt.) 8. Aplinkos saugojiomo iniciatyvos (aplinkosauga ir kita visuomeninė veikla, susijusi su aplinkos tausojimu ir priežiūra, visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus bei teisė kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabarties ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje). 9. Sporto ir jaunimo auklėjimo iniciatyvos (fizinis lavinimas, kūno kultūra ir sportas turizmas, gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos puoselėjimas, didesnio darbingumo, laisvalaikio užimtumo įvairių visuomenės grupių įtraukimo į sporto veiklą inicityvos ir kt.) 10. . Išeivijos ir tautinių mažumų atstovavimo iniciatyvos (Lietuvos tautinių mažumų tapatumo puoselėjimas, tautinių mažumų integracija į Lietuvos visuomeninį gyvenimą, emigracija, ryšiai su išeivijos organziacijomis ir kt.). Pateiktas siūlymas nustatyti atstovų į NVO tarybą atrankos tvarką: Nustačius prioritetines visuomenės vystymo kryptis, atitinkamai nustatomos ir NVO plėtros sritys - sektoriai. Nurodomų sektorių pavadinimai turi atitikti visuomenės vystymo kryptis. NVO pačios pasirenka sektorius, kuriuose veikdamos gali geriausiai atstovauti visuomenės ir jos grupių interesams. Atstovų į NVO tarybą atrankos principai ir tvarka: 1. Nustatytuose veiklos sektoriuose veikiančios NVO deleguoja vieną savo atstovaujamos organizacijos narį į nuolatinių 8-10 Atstovų grupę, kuri išrenka NVO sektoriaus atstovą į NVO tarybą. 2. Sektoriaus atstovas NVO taryboje yra atskaitingas jį delegavusiai nuolatinei NVO atstovų grupei: teikia informaciją Tarybos darbo klausimais, konsultuojasi su Atstovų grupe, vykdo kitas Atstovų grupės jam deleguojamas užduotis. NVO sektoriaus atstovas Taryboje, glaudžiai bendradarbiaudamas su jį išrinkusia NVO sektoriaus nuolatinių atstovų grupe, išreiškia daugumos sektoriaus NVO valią. _______________________________________________ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
