Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-04-30 Diskusijos tema Emilija Pundziute Gallois via Ateitis
Ramūnai,

Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų
religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą
norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
bendradarbiauja tardamosi.
Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.

Su geriausiais linkėjimais,
Emilija


2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis 
ateitis@konferencijos.lt:

 Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
 gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
 atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
 Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
 rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
 principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
 ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
 Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
 ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
 Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
 valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus.
 O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba
 galią jai veikti.

 Visgi ačiū už iniciatyvą.

 Ramūnas

 2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė 
 ateitis@konferencijos.lt rašė:

 Garbė Kristui!

 Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
 studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
 Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
 valdyme.

 Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto
 Sinicos straipsnis
 http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas
 – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.

 studentė ateitininkė
 Justina Juodišiūtė

 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis



 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis


___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis


Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-04-30 Diskusijos tema zemesdruska . via Ateitis
Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas, gerai
pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus.
O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba
galią jai veikti.

Visgi ačiū už iniciatyvą.

Ramūnas

2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė ateitis@konferencijos.lt
rašė:

 Garbė Kristui!

 Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
 studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
 Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
 valdyme.

 Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto Sinicos
 straipsnis
 http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas
 – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.

 studentė ateitininkė
 Justina Juodišiūtė

 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis


___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis


Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-04-30 Diskusijos tema zemesdruska . via Ateitis
Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu pozityviai,
kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks jį supras ir
interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga.

Prisimenu ištrauką iš filmo Romero, apie dabar jau šventąjį San Salvadoro
arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas neviltyje
ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai. Žmonės jį
apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako vyskupas, - aš
toks pat bejėgis kaip jūs. Jūs esate mūsų balsas, atsako jam žmonės. tam,
kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas tai ir duoda.
Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos laisve, taikoma
ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra katalikų bažnyčia,
ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:)

R.



2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois 
emilija@gmail.com rašė:

 Ramūnai,

 Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
 bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų
 religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
 įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
 teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
 smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą
 norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
 vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
 Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
 bendradarbiauja tardamosi.
 Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
 valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.

 Su geriausiais linkėjimais,
 Emilija


 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis 
 ateitis@konferencijos.lt:

 Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
 gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
 atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
 Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
 rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
 principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
 ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
 Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
 ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
 Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
 valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus.
 O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba
 galią jai veikti.

 Visgi ačiū už iniciatyvą.

 Ramūnas

 2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė 
 ateitis@konferencijos.lt rašė:

 Garbė Kristui!

 Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
 studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
 Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
 valdyme.

 Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto
 Sinicos straipsnis
 http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas
 – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.

 studentė ateitininkė
 Justina Juodišiūtė

 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu
 ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis



 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis



___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis