Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-05-07 Diskusijos tema zemesdruska . via Ateitis 
Pasirodo, mūsų diskusija apie valstybės ir bažnyčios atskirumą aktuali:)

http://lt.radiovaticana.va/news/2015/05/06/pranc%C5%ABzija_jono_pauliaus_ii_statula_%E2%80%9Epa%C5%BEeid%C4%97%E2%80%9C_valstyb%C4%97s_neutralum%C4%85/1142104


Ramūnas


2015 m. gegužės 5 d. 09:06, zemesdruska .  rašė:

> Ačiū,
>
> gera lingvistinė pastaba! Žodžiai yra svarbūs!
>
> O dėl "laisvo veikimo, tiesiogiai nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito
> veikloje", citata iš LR ir Šv. Sosto konkordato:
>
> "Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų
> Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo
> srityje ir, laikydamosis šio principo, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos
> kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės."
>
> Kitaip tariant atskirumas ne tam, kad kažkas kažkur nesikištų, bet tam,
> kad būtų tikrai laisvo bendradarbiavimo galimybė.
>
> Pagarbiai,
> Ramūnas
>
>
>
> 2015 m. gegužės 4 d. 20:16, Arimantas-Juvencijus Raškinis <
> a.raski...@if.vdu.lt> rašė:
>
>>   Garbė Kristui,
>>
>> Mūsų Konstitucijoje iš tiktrųjų nėra įteisintas Bažnyčios atskyrimo nuo
>> valstybės principas, toks, kaip jis suprantamas buvo Sovietų Sąjungoje, ar
>> kitur, kada Bažnyčia yra izoliuojama nuo viešojo gyvenimo, kuris paliekamas
>> vien valstybės prerogatyva. Lietuvos santykis su valstybe Konstitucijoje
>> yra suprantamas kaip "atskirumas", t.y. laisvas veikimas, tiesiogiai
>> nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito veikloje. Su šiais dalykais teko
>> susidurti, kai Konstituciniame Teisme atstovavau Seimą byloje dėl
>> konfesinių savivaldybės mokyklų. K.T.nutarimo pradžioje taip ir buvo
>> remiamasi teiginiu, kad Lietuvoje nustatytas Bažnyčios ir valstybės
>> atskirumo principas, bet kadang K. T., matyt, turėjo ideologinį užsakymą
>> diskriminuoti tikinčių tėvų mokymo finansavimą, tai po kelių puslapių
>> vietoje žodžio *atskirumas*, lyg netyčia, atsirado žodis *atskyrimas*,*
>> o tada* jau galima buvo aiškinti, kad, nors tikintieji tėvai lygiai taip
>> pat, kaip netikintieji moka mokesčius, kurie eina jų vaikų mokymui, bet
>> netikinčių tėvų vaikai turi teisę būti valstybės ugdomi pagal savo tėvų
>> idologiją, o tikinčiųjų - ne. Na bet tai jau kita - K. T. sąžiningumo tema.
>> O tiems, kurie domisi valstybės ir religijos santykių teisiniais aspektais,
>> siūlyčiau paskaityti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rekomendaciją
>> 1396 *Relogion and Democracy.* Dalyvavau ją priimant. Ten labai neblogai
>> sudėsčioti valstybės ir religijos atskirumo demokratinėje valstybėje
>> prįincipai. Beje, tą razoliuciją rengė ispanijos socialistas.
>> Pagarbiai.
>> Arimantas.
>>
>> *"zemesdruska ." > writes:*
>> Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu
>> pozityviai, kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks
>> jį supras ir interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga.
>>
>> Prisimenu ištrauką iš filmo "Romero", apie dabar jau šventąjį San
>> Salvadoro arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas
>> neviltyje ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai.
>> Žmonės jį apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako
>> vyskupas, - aš toks pat bejėgis kaip jūs. "Jūs esate mūsų balsas", atsako
>> jam žmonės. tam, kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas
>> tai ir duoda. Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos
>> laisve, taikoma ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra
>> katalikų bažnyčia, ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:)
>>
>>
>> R.
>>
>>
>>
>>
>> 2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois <
>> emilija@gmail.com> rašė:
>>
>>
>>
>> Ramūnai,
>>
>>
>> Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
>> bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta "Bažnyčių bei kitų
>> religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
>> įstatymu". Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
>> teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
>> smakiai įsisavintas ir dirbtinai "cituojamas" Lietuvoje kiekvieną kartą
>> norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
>> vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
>> Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
>> bendradarbiauja tardamosi.
>> Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
>> valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.
>>
>>
>> Su geriausiais linkėjimais,
>> Emilija
>>
>>
>>
>> 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis <
>> ateitis@konferencijos.lt>:
>>
>>
>> Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
>> gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
>> atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
>> Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
>> rasti Konstitucijos 44

Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-05-05 Diskusijos tema zemesdruska . via Ateitis 
Ačiū,

gera lingvistinė pastaba! Žodžiai yra svarbūs!

O dėl "laisvo veikimo, tiesiogiai nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito
veikloje", citata iš LR ir Šv. Sosto konkordato:

"Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų
Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo
srityje ir, laikydamosis šio principo, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos
kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės."

Kitaip tariant atskirumas ne tam, kad kažkas kažkur nesikištų, bet tam, kad
būtų tikrai laisvo bendradarbiavimo galimybė.

Pagarbiai,
Ramūnas



2015 m. gegužės 4 d. 20:16, Arimantas-Juvencijus Raškinis <
a.raski...@if.vdu.lt> rašė:

>   Garbė Kristui,
>
> Mūsų Konstitucijoje iš tiktrųjų nėra įteisintas Bažnyčios atskyrimo nuo
> valstybės principas, toks, kaip jis suprantamas buvo Sovietų Sąjungoje, ar
> kitur, kada Bažnyčia yra izoliuojama nuo viešojo gyvenimo, kuris paliekamas
> vien valstybės prerogatyva. Lietuvos santykis su valstybe Konstitucijoje
> yra suprantamas kaip "atskirumas", t.y. laisvas veikimas, tiesiogiai
> nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito veikloje. Su šiais dalykais teko
> susidurti, kai Konstituciniame Teisme atstovavau Seimą byloje dėl
> konfesinių savivaldybės mokyklų. K.T.nutarimo pradžioje taip ir buvo
> remiamasi teiginiu, kad Lietuvoje nustatytas Bažnyčios ir valstybės
> atskirumo principas, bet kadang K. T., matyt, turėjo ideologinį užsakymą
> diskriminuoti tikinčių tėvų mokymo finansavimą, tai po kelių puslapių
> vietoje žodžio *atskirumas*, lyg netyčia, atsirado žodis *atskyrimas*,* o
> tada* jau galima buvo aiškinti, kad, nors tikintieji tėvai lygiai taip
> pat, kaip netikintieji moka mokesčius, kurie eina jų vaikų mokymui, bet
> netikinčių tėvų vaikai turi teisę būti valstybės ugdomi pagal savo tėvų
> idologiją, o tikinčiųjų - ne. Na bet tai jau kita - K. T. sąžiningumo tema.
> O tiems, kurie domisi valstybės ir religijos santykių teisiniais aspektais,
> siūlyčiau paskaityti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rekomendaciją
> 1396 *Relogion and Democracy.* Dalyvavau ją priimant. Ten labai neblogai
> sudėsčioti valstybės ir religijos atskirumo demokratinėje valstybėje
> prįincipai. Beje, tą razoliuciją rengė ispanijos socialistas.
> Pagarbiai.
> Arimantas.
>
> *"zemesdruska ." > writes:*
> Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu
> pozityviai, kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks
> jį supras ir interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga.
>
> Prisimenu ištrauką iš filmo "Romero", apie dabar jau šventąjį San
> Salvadoro arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas
> neviltyje ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai.
> Žmonės jį apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako
> vyskupas, - aš toks pat bejėgis kaip jūs. "Jūs esate mūsų balsas", atsako
> jam žmonės. tam, kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas
> tai ir duoda. Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos
> laisve, taikoma ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra
> katalikų bažnyčia, ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:)
>
>
> R.
>
>
>
>
> 2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois <
> emilija@gmail.com> rašė:
>
>
>
> Ramūnai,
>
>
> Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
> bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta "Bažnyčių bei kitų
> religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
> įstatymu". Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
> teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
> smakiai įsisavintas ir dirbtinai "cituojamas" Lietuvoje kiekvieną kartą
> norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
> vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
> Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
> bendradarbiauja tardamosi.
> Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
> valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.
>
>
> Su geriausiais linkėjimais,
> Emilija
>
>
>
> 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis <
> ateitis@konferencijos.lt>:
>
>
> Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
> gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
> atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
> Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
> rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
> principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
> ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
> Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
> ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
> Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir

Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-04-30 Diskusijos tema zemesdruska . via Ateitis 
Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu pozityviai,
kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks jį supras ir
interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga.

Prisimenu ištrauką iš filmo "Romero", apie dabar jau šventąjį San Salvadoro
arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas neviltyje
ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai. Žmonės jį
apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako vyskupas, - aš
toks pat bejėgis kaip jūs. "Jūs esate mūsų balsas", atsako jam žmonės. tam,
kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas tai ir duoda.
Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos laisve, taikoma
ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra katalikų bažnyčia,
ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:)

R.



2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois <
emilija@gmail.com> rašė:

> Ramūnai,
>
> Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
> bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta "Bažnyčių bei kitų
> religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
> įstatymu". Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
> teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
> smakiai įsisavintas ir dirbtinai "cituojamas" Lietuvoje kiekvieną kartą
> norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
> vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
> Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
> bendradarbiauja tardamosi.
> Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
> valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.
>
> Su geriausiais linkėjimais,
> Emilija
>
>
> 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis <
> ateitis@konferencijos.lt>:
>
>> Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
>> gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
>> atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
>> Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
>> rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
>> principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
>> ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
>> Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
>> ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
>> Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
>> valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus.
>> O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba
>> galią jai veikti.
>>
>> Visgi ačiū už iniciatyvą.
>>
>> Ramūnas
>>
>> 2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė <
>> ateitis@konferencijos.lt> rašė:
>>
>>> Garbė Kristui!
>>>
>>> Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
>>> studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
>>> Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
>>> valdyme.
>>>
>>> Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto
>>> Sinicos straipsnis
>>> („Pasirinkimas
>>> – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.
>>>
>>> studentė ateitininkė
>>> Justina Juodišiūtė
>>>
>>> ___
>>> Konferencija Ateitis
>>> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu
>>> ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
>>> https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>>>
>>>
>>
>> ___
>> Konferencija Ateitis
>> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
>> https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>>
>>
>
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-04-30 Diskusijos tema Emilija Pundziute Gallois via Ateitis 
Ramūnai,

Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta "Bažnyčių bei kitų
religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
įstatymu". Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
smakiai įsisavintas ir dirbtinai "cituojamas" Lietuvoje kiekvieną kartą
norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
bendradarbiauja tardamosi.
Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.

Su geriausiais linkėjimais,
Emilija


2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis <
ateitis@konferencijos.lt>:

> Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
> gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
> atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
> Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
> rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
> principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
> ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
> Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
> ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
> Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
> valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus.
> O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba
> galią jai veikti.
>
> Visgi ačiū už iniciatyvą.
>
> Ramūnas
>
> 2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė <
> ateitis@konferencijos.lt> rašė:
>
>> Garbė Kristui!
>>
>> Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
>> studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
>> Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
>> valdyme.
>>
>> Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto
>> Sinicos straipsnis
>> („Pasirinkimas
>> – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.
>>
>> studentė ateitininkė
>> Justina Juodišiūtė
>>
>> ___
>> Konferencija Ateitis
>> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
>> https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>>
>>
>
> ___
> Konferencija Ateitis
> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
> https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>
>
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-04-30 Diskusijos tema zemesdruska . via Ateitis 
Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas, gerai
pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus.
O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba
galią jai veikti.

Visgi ačiū už iniciatyvą.

Ramūnas

2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė 
rašė:

> Garbė Kristui!
>
> Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
> studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
> Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
> valdyme.
>
> Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto Sinicos
> straipsnis
> („Pasirinkimas
> – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.
>
> studentė ateitininkė
> Justina Juodišiūtė
>
> ___
> Konferencija Ateitis
> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
> https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>
>
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-04-28 Diskusijos tema Justina Juodišiūtė via Ateitis 
Garbė Kristui!

Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
valdyme.

Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto Sinicos
straipsnis
(„Pasirinkimas
– dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.

studentė ateitininkė
Justina Juodišiūtė
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis