Sveiki, tikriausiai dauguma jūsų girdėjote, kad grupė visuomenininkų pradėjo rinkti parašus dėl įstatymo projekto, kuris leistų rašyti asmenvardžius nevalstybine kalba *paso* *papildomų įrašų puslapyje* ar *kitoje tapatybės kortelės pusėje*. Tokiu būdu būtų sustabdytas LLRA bei Gedimino Kirkilo su Irena Šiauliene siūlomų projektų, kuriais norima įteisinti asmenvardžių rašymą nevalstybine kalba pagrindiniame paso puslapyje, priėmimas.
Šiandien pusantro šimto visuomenės veikėjų viešai išreiškė paramą šiai iniciatyvai - tarp jų nemažai ateitininkų, jų bičiulių ir dvasios vadų. Laiško apačioje rasite pranešimo spaudai tekstą, o visus ateitininkus raginu palaikyti šią iniciatyvą. Kad įstatymo projektas būtų svarstomas Seime, per du mėnesius reikia surinkti 50 000 piliečių parašų. Norinčius pasirašyti vilniečius kviečiu kreiptis į Justiną Juodišiūtę ( ju.just...@gmail.com, 8 625 11119), esantys kitur Lietuvoje rašykite adresu talka.ka...@gmail.com. Neabejoju, kad organizatoriai mielai priimtų ir bet kokią paramą *ne tik pasirašant, bet ir padedant rinkti parašus* savo miesteliuose, darbovietėse ar universitetuose. Garbė Kristui! Audrius *** *Pusantro šimto žymių visuomenės veikėjų reiškia paramą talkai už valstybinės kalbos apsaugą* Daugiau nei pusantro šimto žinomų asmenų trečiadienį paskelbė viešą laišką, kuriuo reiškia paramą VRK neseniai užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Viešą laišką pasirašę rezistentai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, signatarai, akademikai, rašytojai, aktoriai ir kiti žinomi mokslo bei meno bendruomenių atstovai savo laišku viešai palaiko pastangas sustabdyti Konstitucijai prieštaraujančių asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba projektų priėmimą ir išspręsti šį klausimą įrašus nevalstybine kalba leidžiant paso papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje, kaip tai padaryta Latvijoje. „Seime pateiktas siūlymas įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w, q ir x“ įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis. Tokia nuolaida akivaizdžiai nebūtų teisinga ir naudinga Lietuvai. Dauguma žmonių tai supranta ir jos nepalaiko. Šalininkai ilgokai skelbė, kad paso įrašai nevalstybine kalba yra žmogaus teisė, tačiau ir tai nepasitvirtino – Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė to nereikalauja, kaip nereikalaujama to daryti ir Lietuvos-Lenkijos 1994 metų sutartyje. Tačiau net ir ignoruojant piliečių valią, Konstituciją bei aptartus argumentus, projektą vis tiek siekiama priimti“ – konstatuojama inteligentų pasirašytame laiške. Laiško autoriai atkreipia dėmesį, kad siekiant politinio sutarimo, santarvės ir tarpusavio pasitikėjimo Seimui buvo pateiktas alternatyvus projektas, leidžiantis įrašus nevalstybine kalba paso papildomų įrašų puslapyje. Tačiau nors toks sprendimas priimtas Latvijoje ir Lenkija priekaištų dėl tautinių bendrijų padėties Latvijai neturi, Lietuvoje jo priėmimas yra stabdomas. „Esame tikri, kad valstybinę kalbą turime branginti ir puoselėti, išsaugodami nesusiaurintą jos viešąjį vartojimą ir išskirtinį statusą tarp kitų šalyje gyvuojančių kalbų. Tokiomis aplinkybėmis piliečiai priversti pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teise. Kadangi tam reikia surinkti 50 000 palaikančių parašų, viešai kviečiame šį siūlymą savo parašais paremti visus sąmoningus ir geros valios Lietuvos piliečius. Išsaugoti stabilią iškiliausių šalies kalbininkų didžiuliu darbu ir pasiaukojimu sukurtą lietuvių kalbos abėcėlę, taip pat ir valstybinės kalbos konstitucinį statusą, yra visų mūsų tautinė, pilietinė ir moralinė pareiga“ – rašoma visiems Lietuvos piliečiams adresuotame viešame laiške. Tarp pasirašiusiųjų viešą laišką – rezistentai Petras Plumpa, Nijolė Sadūnaitė, Jonas Kauneckas, Antanas Terleckas, Robertas Grigas, Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Bubnys, prof. Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, dr. Arvydas Juozaitis, prof. Bronislovas Kuzmickas, Bronius Leonavičius, Alvydas Medalinskas, Romas Pakalnis, prof. Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, aštuoni Nepriklausomybės Akto signatarai, Pirmosios Vyriausybės nariai prof. Algimantas Nasvytis, Albertas Sinevičius, dr. Vaidotas Antanaitis ir dr. Leonas Vaidotas Ašmantas, generolai Jonas Kronkaitis ir Česlovas Jezerskas, akademikai Antanas Andrijauskas, Grasilda Blažienė, Viktorija Daujotytė, Arvydas Janulaitis, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Martinkus, Bonifacas Stundžia, Antanas Tyla, Zigmas Zinkevičius, Algirdas Gaižutis, dešimtys profesorių ir mokslų daktarų, rašytojai Vanda Juknaitė, Kazys Saja, dr. Vytautas Rubavičius, Vydas Astas, Ramutė Skučaitė, Birutė Mackonytė, aktoriai Rolandas Kazlas, Elvyra Žebertavičiūtė, Gediminas ir Ainis Storpirščiai, Dalia Michelevičiūtė, Redita Dominaitytė, režisieriai Jonas Vaitkus, Gytis Lukšas, Algirdas Latėnas, ekonomistai dr. Gitanas Nausėda ir dr. Aušra Maldeikienė, politologai docentai Algimantas Jankauskas, Vincentas Vobolevičius, Andrius Švarplys, teisininkas Povilas Žumbakis, filosofas doc. Kęstutis Dubnikas, kalbininkės prof. Jūratė Laučiūtė, dr. Jolanta Zabarskaitė, kultūrologė dr. Daiva Tamošaitytė, Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, istorikė prof. Rasa Čepaitienė, teatrologė Gražina Mareckaitė, tapytojai prof. Giedrius Kazimierėnas ir doc. Irma Leščinskaitė, kompozitorė dr. Audronė Žigaitytė Nekrošienė, UNESCO generalinės direktorės patarėjas Henrikas Juškevičius, alpinistas Vladas Vitkauskas, laidų vedėjos Asta Stašaitytė-Masalskienė ir Rūta Mikelkevičiūtė, Rūtos Meilutytės tėvas Saulius Meilutis, prieškario Lietuvos diplomatė Birutė Fedaravičienė ir daugelis kitų žinomų Lietuvos žmonių.
_______________________________________________ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
