Garbė Kristui!
Mieli ateitininkai, broliai ir seserys Kristuje,
Noriu prisijungti prie visų nuoširdžių padėkų už iškilų džiaugsmo širdis
pripildžiusį mūsų gyvavimo 100 - mečio minėjimą savo ir visų Telšių ateitininkų
vardu. Dėkojame Prieškongresinės stovyklos ir Kongreso organizatoriams ir
visiems prisidėjusiems savo pagalba, patarimais, darbu, palaikymu ir malda.
Grįždami kalbėjomės, kad, iš vienos pusės žiūrint, mes nesijaučiame verti
prilausyti tokiai organizacijai, kuri ne tik praeityje Bažnyčiai ir Tėvynei
išaugino, bet ir dabar brandina "ateičiai dvasios galiūnus", o iš kitos pusės
ima toks džiugus pasididžiavimas, kad esame tos nuostabios, kaip sako Dainius
Butautas, Kristaus ateitininkiškos šeimos nariai ir galime jai nors mažais ir
kukliais dabeliais pasitarnauti. Buvo džiugu patirti Šventojo Tėvo Benedikto
XVI dėmesį, visų Lietuvos vyskupų pasitikėjimą ir palaikymą. Buvo nuostabu
sutikti tiek daug bendraminčių - vienos minties, vienos širdies. Net ir iškilus
tam tikriems nesutarimams, kurių neįmanoma kad nebūtų, kai susirenka tiek daug
skirtingų žmonių, neprieidavome prie susipykimo ir susiskaldymo, kas būtų
didžiausia nelaimė mums, siekiantiems "visa suvienyti Kristuje tartum galvoje".
Argi tai nebuvo akivaizdus Šventosios Dvasios vaikimas? Dar kartą pasitvirtino
dr. P. V. Kisieliaus žodžiai, kad ateitininkija buvo Šventosios Dvasios dovana
Lietuvai. Atrodo, kad ir tebėra! Tikrai galėjome išgyventi Viešpaties artumą,
Jo globą net menkiausiose smulkmenose - užtenka prisiminti vien tą mums palankų
orą, kai kitur aplinkui siautėjo įvairios gamtos stichijos...
Tačiau noriu priminti, kad truputį yra gaila, jog vieno dalyko taip ir
nepadarėme. Kokio? Daug buvo kalbama apie tai, kad mes kaip ateitininkai turime
nuolat budėti, laiku, vietoj, drąsiai ir išmintingai reaguoti, nepavėluoti
ginti tiesą, krikščioniškąsias vertybes, formuoti visuomenės opiniją vis
didėjančio nihilizmo, reliatyvizmo, sekuliarizmo ir vis labiau
įsiviešpataujančios mirties kultūros akivaizdoje. O mes, susirinkę į tokį
didelį būrį, tikrai galėjome prabilti į visuomenę ir išsakyti savo poziciją
rezoliucijomis ar kažkuo pan. opiausiais mūsų tautos klausimais, nes
žiniasklaidos dėmesys buvo kaip niekada anksčiau mums didesnis.
Tikrai žinau, kad viena rezoliucija "Dėl spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo
Lietuvoje", kur raginama imtis priemonių prieš negimusių kūdikių žudymą
(abortus, kurių Lietuvoje padaroma oficialiais duomenimis apie 10 tūkst.
kasmet), buvo parengta. Kadangi buvo parengta tik viena rezoliucija ir jų
svarstymui ir priėmimui Kongrese nebuvo skirta laiko, tai gerbiamas Egidijus
Vareikis informavo, kad ši rezoliucija bus perduota naujajai AF tarybai, kuri
pagal Kongrese priimtas įstatų pataisas kaip tik yra atsakinga už AF
strategijoje formuluojamą misiją ir viziją bei už ateitininkų dėmesio sutelkimą
į aktualias visuomeninio, kultūrinio, religinio gyvenimo problemas.
Šio Kongreso visi ateitininkai esame įpareigoti būti drąsesni Kristaus
liudytojai pasaulyje, nebijoti stoti akistaton su blogio jėgomis, nenusiminti,
išsaugoti viltį net sunkiausiose situacijose, kurios mūsų lauks, jei būsime
drąsūs.
Mūsų yra netaip jau daug. Palaikykime vieni kitus. Tačiau šioje kovoje mes
nesame vieni. Mūsų yra nedaug, bet su mumis yra Kristus. Juk visi šį sekmadienį
girdėjome Jo žodžius mums: "Nebijok, mažasis būry: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti
jums Karalystę!"
Dar kartą ačiū už Prieškongresinę stovyklą ir Kongresą, mieli broliai ir
seserys ateitininkai!
Atleiskit, kad pasidalinau savo rūpesčiu su Jumis. Tiesiog labai skauda širdį
dėl žudomų mūsų kūdikių...
Telšių ateitininkų vardu Kun. Dr. Prel. J. Prunskio kuopos globėja Loreta
Raudytė
_______________________________________________
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
