2017 m. balandžio 25 d. 15:22, Mykolas Okulič-Kazarinas rašė: > Naudingas darbas, puikiai aprašyta. Rimtumo suteikia nuoroda į > Mikalojaus Kristupo Radvilos 1613 metų žemėlapį. Tomai, ar neketini > publikuoti kokiame nors moksliniame žurnale?
Na būtų visai įdomus užsiėmimas, bet tada lygis turėtų būti visai kitas... Dabar tik labai bendrai aprašiau principą ir rezultatus. Ir tai, kas buvo padaryta, nėra labai sudėtinga - užtrukau gerą pusdienį (neskaičiuojant n bokalų dėliojant mintyse realizavimo idėją). Šiame etape apskritai net nebuvo nagrinėjama automatinio raudonosios linijos brėžimo tema. Mintis su ja kaip ir aiški: reikia nubrėžti kiek galima tiesesnę kreivę, kad per nurodytą atstumą d nuo jos (į kairę ir į dešinę) tilptų nurodytas objektas - šiuo atveju konkreti upė. > Visuose didesniuose vingiuose raudona linija galėtų likti vingio > viduje. Šiame pavyzdyje: viršutinis didelis vingis būtų mažiau > vingiuotas, didesnio spindulio. Žemiau esantys vingiai nesikeistų. Taip, teisingas pastebėjimas. Iš principo taip ir buvo daryta rankom braižant raudonąją liniją. Tik nereikia pamiršti, kad kadangi tikslas yra padaryti SIAURĄ žemėlapį, tai yra apribotas atstumas į kairę ir į dešinę nuo centro linijos (per daug tiesinant kreivę iš matymo lauko gali pabėgti upė). Kitas dalykas, kad čia prisideda vienas iš kartografijos aspektų - tai ne visada yra tikslusis mokslas, kartais reikia žmogaus akies, norint įvertinti tam tikrus dalykus (kaip kažkas buvo išsireiškęs „and that's my friend, why cartography is art rather than science“). Pavyzdžiui galima pasižiūrėti, kokie įdomūs objektai yra aplink (piliakalniai, stovyklavietės, keliai) ir atitinkamai pakraipyti žemėlapį (raudonąją liniją). -- Tomas _______________________________________________ Talk-lt mailing list Talk-lt@openstreetmap.org https://lists.openstreetmap.org/listinfo/talk-lt
