Kaip puiku, kad mūsų konferencijoje sklinda svarūs, rimti pamąstymai: Aurimas, Roma, Akvilė ir kiti dalijasi nuoširdžiai išjaustomis patirtimis. Puiku, puiku, Brangieji. Dziaugsimes skaitydami, ką sumąsto daugelis bendraminciu. Bendraminciai dalijasi mintimis, kurių šaknys bendros, o sklaida įvairi, įvairiausia. Jūsų kun. Vaclovas MIC
2009/1/5 Akvilė Lukaševičiūtė <ereli...@gmail.com>: > Sveiki, > > Pabandysiu pasidalinti mintimis apie požiūrio siaurumą, taip pat nedėkingumo > apraiškas gyvenime. > > Iškart noriu susieti šiuos du dalykus: turime būti NUOŠIRDŽIAI dėkingi > Dievui ir žmonėms. Na taip, Dievui iš tiesų reikia dėkoti už viską... Nes > jis net blogį, įvykusį mūsų gyvenime, paverčia gėriu. Pvz., teko girdėti > žmonių liudijimus, kaip jų žaizdos, nuodėmės ar ydos vėliau tapo džiaugsmo, > palaimos versmėmis. Aš ir pati matau, kad viena yda (na, sakykim, trūkumas), > kuria buvau gausiai "prifarširuota", ir dar daugokai tebesu, saugojo mane. > Nuo ko? Ko gero, nuo paties didžiausio blogio, kurį aš galiu įsivaizduoti > savo gyvenime. Tai kaip nedėkot? Aišku, man būna sunku pamatyti tą gėrį dar > ir dabar, aš kaip ir jūs, esu kelyje. Ir netgi tai, ką protu suvokiu esant > tiesą, kartais būna sunku nepasiduoti emocijoms, kai ši yda, rodos, ima ir > pakiša koją. Kalbu kol kas abstrakčiai, bet kas žino, gal kada ir viešai ką > nors "suskelsiu" :) . > > Mano atveju atsakymas yra dėkoti. Nes tai padeda pažvelgti plačiau, > nesikoncentruoti ties savo ar kitų žmonių neigiamomis savybėmis ar gyvenimo > įvykiais. Kai su Dievo malone tai pavyksta, ima vykti neįtikėtini dalykai. > Tai iš tiesų padeda išeiti iš užburto kiauto, gal net išlįsti iš kiauto. ... > Ir išspręsti tą ar kitą problemą, į kurią prieš tai buvo sutelkta per daug > dėmesio, tiesiog įkišta galva. Iki negalėjimo! Ir tas yra tikrų tikriausia > tiesa: toks susikoncentravimas dažnai dar ir pablogina sutuaciją, ne tik jos > neišsprendžia. Jei nieko daugiau nematau aplink, nežiūriu į gyvenimą > plačiau, tada šakės! O jis sau vyksta šalia, bet gal tu jo net nepastebi. > Ir... nedėkoji už jį! Na ir neįsileidi gyvenimo į save. > > Perpasakosiu vieno žmogaus mintis, su kuriuo kalbėjau. Kas padėjo išlikti > žydų konclageryje? Žmogus (neprisimenu dabar autoriaus), kuris laisvėje > turėjo sunkumų užmigti, ten miegodavo puikiai, nors sąlygos, tame tarpe ir > miegui, buvo nepakeliamos ir nežmoniškos. Matomai būdavo kitų dalykų, dėl > kurių jis jaudindavosi, o nemigos problema tiesiog jau išgaravo iš galvos. Į > ją jis nustojo telkti dėmesį. > > O žmonių santykiai? Lygiai tas pats. Tas, iš kurio lauki pagarbos, dėkingumo > ar dar ko nors, tikriausiai tau taip ir nemalonės to suteikti. Nes to jis > paprasčiausiai NETURI. Jei turėtų, duotų. Ko neturiu, tai ir negaliu duoti! > Paprašykit, pradėkit reikalaut iš manęs ko aš neturiu ar ko nemoku, ar aš > jums tai duosiu? Tačiau kol gyvenu iliuzija, kad štai tas ar kitas žmogus > pasikeis, pagaliau liausis taip kvailai elgtis, (pvz., liausis mane erzinti, > įžeidinėti, neprotingai kalbėti ir t. t.), jis greičiausiai to nepadarys. > Bet žmogus kažkaip linkęs manyti, kad jis neduoda man to SPECIALIAI, pvz., > nepagarbiai elgiasi, ignoruoja. Kaip galim, taip elgiamės. Kaip negalim, > nesielgiam. Ką galim, tą duodam. Paprasta tiesa kaip 2x2. Gal kas nors > pagalvos: "na, bet jei tu PASISTENGTUM dar labiau"... Aš stengiuosi... > Žinote, man atrodo, kiekvienas gyvena, kiek galėdamas ir sugebėdamas > geriau... Net alkoholikas... Ką daryt, jei aš, tarkim neturiu vienos kojos > arba ausies arba esu akla? Jei man pasakys: "nueik ten ir ten" arba > "paklausyk muzikos" arba dar ką nors, tai bus tik reikalavimas iš luošio > dalykų, kurių jis neturi. O kiti, va, gali jam padėti. Tas kuris turi abi > kojas, gali aptarnauti bekojį ir pan. Esam reikalingi vieni kitų, ir tai yra > Dangaus karalystė. > > Dar truputį grįšiu kelis sakinius atgal. Labai gera paleisti tą mums > rūpesčių keliantį žmogų, leisti jam gyventi savo gyvenimą, nes aplink daug > įdomių dalykų. Tada gal ir malonės elgtis taip, kad galėsime džiaugtis... O > gal ir ne. tačiau bet kuriuo atveju, jį paleisti verta, nes visada buvo ir > bus antipatijų ir t. t. Neverta juos statyti sau skersai kelio. > > Pabaigai pateiksiu gyvenimišką iliustraciją. Vakar teko važiuoti mašina su > 4,5 metų sūnėnu. Kaip žinote, jau buvo šalta ir snigo. Bet senelis (t. y. , > mano tėtis) pamatė MOTOCIKLININKĄ, ir iškart suskubo pasakyti apie tai > Jonukui, tačiau Jonukas motociklininko pamatyti NESPĖJO ir ... tiesiog krito > į ašaras. Nepadėjo niekas: nei pasakymai, kad pamatysi motociklininką kitą > kartą, nei bandymas sudominti kitomis grožybėmis ir gėrybėmis. JIs yra > tiesiog motociklininkų fanas, ir pats sakosi toks esąs (ir būsiąs). "Aš > noriu paamaatyyyyti motocikkkklininką daabaar", - kartojo pro ašaras. Pagal > jo logiką, kitokio gėrio, išskyrus motociklinką, pasaulyje neegzistuoja. Ir > nepamatęs motociklininko jis buvo nelaimingas. > > Manau, ir mes tam tikra savo asmenybės dalimi esame vaikai, kai nepajėgiam > paleisti gyvenimo eiti taip, kaip Dievas nori. Įsikabinam patys į savo > problemas, nedėkojam (ir net nepastebim!) už tai, kas vyksta gero. Taip toks > užsiciklinimas užveria mus ne tik dvasine prasme - nepajėgiam priimti Dievo > meilės, Jo malonės, bet ir psichologine - praktine. Tiesiog rankos tarsi > sugniaužtos, negalim priimti kitų gerų dalykų ir dalykėlių. Ir tai yra mano > pačios daugybę kartų patirta tiesa. > > Tiesiog noriu pasakyti, kad gavau pačiupinėti užsiciklinimą už neigiamų > dalykų žmonių tarpusavio santykiuose ir kaip platesnis žvilgsnis gali padėti > išspręsti realią (ir tikrai skaudžią, kai tikrai sunku buvo nukreipti > žvilgsnį kitur) problemą. > > O gal tikrai būtų fainai susirinkti kur nors ar pas ką nors, o ne bendrauti > virtualiai? Tuomet bendravimas būtų asmeniškesnis. > > Akvilė > _______________________________________________ > Konferencija Ateitis > Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt > http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis > > _______________________________________________ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
