Laba diena,
Tikrai nesu tiek kompetetinga, kiek kun.Robertas ar Vygantas,bet
nusprendziau ikisti sion diskusijon ir savo trigrasi.
Taip jau isejo, kad mano seimoje dabar esama 3 religiju atstovu -
liuteronu, kataliku ir musulmonu. As katalikiskoje "stovykloje".
Kai mano artimas pranese, kad tapo musulmonu, atsakiau tik tiek: tikiuosi,
kad busi geru musulmonu. Elkis teisingai ir saziningai. Ka turejau daryti?
Tai buvo mano brolis.
Dalykas tas, kad niekaip nesuprantu varzybu, kuri religija yra teisingesne
(nesigilinu i sia diskusija ir dabar). Man atrodo, jog daug svarbiau
prisiminti SR vieta, kur Jezus kalba apie paskutiniji teisma (Mt. 25,
31-45). Ten nesakoma, jog katalikams ar musulmonams pirmenybe - viskas
priklauso nuo to, kaip gyvenai. Kitas dalykas, jei butume sau saziningi,
pamatytume, kad mums vertetu daugiau kliautis ir viltis Dievo
gailestingumo, o ne teisingumo - jei Jis teistu teisingumu, kuris butume
vertas keliauti virsun?
Viskas, ka noriu pasakyti, kad ir kuri religija butu teisingene, ne teisti
mums reiktu, o melstis, kad rodytu Viespats kelia ir valytu nuo klaidingu
supratimu tiek musu, tiek visu likusiu sirdis bei protus (turiu galvoje
visas religijas).
Galiausiai, kaip kazkieno jau buvo mineta, visiems talentu duota
skirtingai. Ir pareikalauta bus skirtingai. O kiek dave zino tik Jis pats
:) Vadinasi, ne mums suskaiciuoti, kiek turetu tureti kiti... Be to, argi
ne meile tiems, kuriu nekenciame, nuo kuriu mums skauda (t.t.) turetume
skirtis nuo pagoniu? Neakau, kad nereikia buti kariu, sakau, kad berots
imame ne tuos ginklus (Ef 6, 10 -20).
Telaimina +
2012/1/20 Vygantas <vygan...@lcn.lt>
> Kunigo Roberto“išskleistas“ požiūris į islamą paskatino įkišti ir savo
> trigrąšį į šią pasaulėžiūrinius klausimus palietusią diskusiją. Žinoma šios
> konferencijos formatas neleidžia išsamiai išgvildenti sudėtingų klausimų ir
> aptarti visus pateikiamus argumentus. Todėl tenka pasitenkinti keliomis
> pabiromis mintimis.
>
> Pirmiausiai, kad nebūčiau neteisingai suprastas, noriu pasakyti jog tikiu,
> kad tarp islamo išpažinėjų yra daug dorų, garbingų ir dievobaimingų vyrų ir
> moterų besistengiančių gyventi pagal savo sąžinę ir vykdyti Dievo valią
> taip, kaip ją supranta. Taip pat, kaip ir kunigas Robertas, žaviuosi
> nelygia ir tragiška čečėnų kova už laisvę. Ir turiu daug simpatijų šiai
> tautai. Tačiau, kai kurie kun. Roberto laiške išsakyti teiginiai ir
> palyginimai prašosi draugiško kritinio komentaro.
>
> Perskaitęs kunigo Roberto tekstą prisiminiau vieno prancūzų vyskupo (deja
> neprisimenu vardo) žodžius: „Kai pagalvoju, kiek žmonių dėka islamo tiki
> vieną Dievą mane apima didelis džiaugsmas. Tačiau mane apima didelis
> liūdesys, kai pagalvoju kiek žmoniųdėl islamo neturi galimybės pažinti
> Kristaus“. Anot A. Maceinos, visą žmonijos istoriją galima suvokti kaip
> grumtynes tarp Kristaus ir Antrikristo. Antikristas įvairiais būdais ir
> įvairiais pavidalais bando stabdyti Kristaus karalystės plėtrą pasaulyje.
> Tam jis naudojasi visais jam prieinamais „žmogiškais resursais“ –
> organizacijomis, religijomis, ideologijomis, kultūromis, šio pasaulio
> galiomis. Beje, pasak Bažnyčios tradicijos ir mistikų, labai svarbus
> Antikristo veiklos aspektas yra tai, kad jis pasaulio istorijoje pasirodo
> labai panašiais į Kristų pavidalais, o jo skelbiamos idėjos ir mokymas
> atrodo tarsi kylantis iš paties Dievo. Praėjus šešiems šimtams metų po
> Kristaus atsiradęs islamas užblokavo krikščionybės plėtra į rytus ir į
> pietus. O senose krikščioniškose šalyse (kaip pvz. Egipte) krikščionis
> pavertė diskriminuojama mažuma. Nedaug truko, kad dar visai neseniai
> krikščionybę priėmusi Europa būtų užlieta islamo bangos. Turo (Tours) mūšis
> 732 metais įvykęs pačiame dabartinės Prancūzijos viduryje, galėjo
> pasibaigti ir ne krikščionių naudai.
>
> Iš kun. Roberto teiginių gali susidaryti vaizdas, kad islamas yra tarsi
> nepilnas krikščionybės variantas. Kitaip tariant mokantis iš esmės to
> paties, ko moko Bažnyčia tik ne taip išsamiai (ta pati tiesa, tik nepilna).
> Žinoma Dievo planai ir sumanymai šiame pasaulyje mums iki galo niekada
> nepaaiškės. Gal praėjus šešiems šimtams metų nuo Atpirkimo iš tiesų Dievui
> pabodo laukti, kol krikščionybė išplis po pasaulį. Ir tam, kad pagreitintų
> procesą sukūrė „paprastesnę“ tikėjimo versiją masėms, kurią, pasak Korano,
> arkangelas Gabrielius apreiškė pranašui Mahometui? Tačiau jei taip, tuomet
> tame „paprastesniame“ tikėjime neturėtų būti nieko, kas prieštarautų
> šešiais šimtais metų anksčiau atneštai Kristaus Gerajai Naujienai.
> Priešingu atveju Dievas būtų dviveidis – vienoje tikėjimo „versijoje“
> raginantis krikščiones mergeles savo gyvybės kaina ginti savo skaistybe,
> tuo tarpu kitoje „tikėjimo“ versijoje suteikiantis teisę musulmonams vyrams
> imti mažametes į žmonas nepaisant jų valios.
>
> O argumentas, kad musulmonai gali atsikirsti į vakariečių priekaištus
> kraupių nutikimų „mūsų“ civilizacijoje pavyzdžiais yra klaidinantis ir
> nekorektiškas. Šiuo atveju kalba eina ne apie tai kokių nusikaltimų
> pasitaiko konkrečioje civilizacijoje. Kalba eina apie tai, ar tie, kurie
> daro tai kas prieštarauja žmogaus orumui ir prigimtinėms teisėms mano jog
> elgiasi pagal Dievo valią. Iš tiesų mūsų sugedusiais laikais bjaurasties
> pakanka. Tačiau nei pedofilų tinklo organizatoriai, nei maniakas austras
> nei įsivaikinę vaikus sadistai neteigė, kad taip elgdamiesi jie vykdo Dievo
> valią. Ko nepasakysi apie tuos, kurie remdamiesi Koranu ir Šariatu
> nepaisydami jų valios ima mergaites į žmonas ar sprogdina bombas turgaus
> aikštėse ir bažnyčiose. Sakyti, jog ir krikščionių tarpe pasitaiko bepročių
> darančių nusikaltimus Dievo vardu nėra pakankamas atsikirtimas. Skirtumas
> yra tas, kad krikščionys bepročiai savo elgesiui pavyzdžių negali semtis iš
> Kristaus. Kaip ir savo beprotiškuose darbuose jie negali remtis masių
> gerbiamų Šventojo Rašto aiškintojų ar dvasininkų palaikymu. Drastiški
> poelgiai nevisada yra lygiaverčiai. Leistis iš pamaldumo būti prikaltam
> prie kryžiaus nėra tas pats, kas iš pamaldumo ką nors negyvai užmėtyti
> akmenimis ar bombomis.
>
> Nieko neturiu prieš saule švytinčius jaunų musulmonių veidus. Tačiau jei
> pasitaikys, kunige Robertai, sutikti krikščionę iš pavyzdžiui tokios šalies
> kaip Pakistanas, paklauskite kaip jiems ten sekasi. Ir kas atsitiktų jei
> kokia nors švytinčio veido musulmonė pabandytų toje šalyje ištekėti už
> pamilto krikščionio.
>
> Vygantas
>
>
>
> 2012/1/20 Robertas Grigas <rg.liet...@yahoo.de>
>
>>
>> Gerbiama Grazina,
>> dekoju, kad atsiliepete. Kadangi palieteme pasauleziuru reikalus, kuriems
>> ateitininkai, inteligentiskumo siekianti bendrija, turetu nebuti abejingi,
>> pameginsiu labiau "isskleisti", anot Maceinos, savo poziuri.
>>
>> Kad nebutu papiktinimo mazuteliams - kaip cia kataliku kunigas uzstoja
>> musulmonus - issyk pasakysiu, kad, be abejo, tikiu Krikscionybeje esant
>> Dievo apreikstos tiesos pilnatve, kurios islame visos nera (yra tik dalis).
>> Taigi Krikscionybe besalygiskai virsija islama tiesos ir teologijos
>> poziuriu. Taciau, jeigu lygintume ne Krikscionybe ir islama, o islama ir
>> nunai isivyraujancia agresyvia sekuliaristine, materiastine gyvensena -
>> krikscioniui velgi idejiskai aiskiai artimesnis islamas. Labai aisku
>> kodel: tai monoteistine religija, tiki Viena Dieva , "Gailestingaji,
>> Maloningaji, pasauliu Kureja" (citata is Korano), tiki, kad zmones Jam
>> asmeniskai atsakingi uz savo veiksmus, morales srityje praktiskai
>> pripazysta Dekalogo reikalavimus, gerbia Kristu ir Marija (nezinau, ar daug
>> kas zino - musulmonai tiki, kad laiku pabaigoje Jezus ateis pasaulio
>> teisti, ne ju pranasas Mahometas).
>>
>> Taigi, kalbant apie tarpreligini dialoga, musulmonai mums kur kas
>> artimesni, negu kokie budistai ar induistai.
>>
>> Jusu minetas knygas zinau, jos yra isverstos i lietuviu kalba, esu
>> skaites ir kitu panasiu leidiniu, kurie pasakoja apie musulmonu pasaulio
>> baisybes. Zinote, ka radikalus musulmonai atsako i tokius vakarieciu
>> priekaistus? Parenka panasiu kraupiu nutikimu "musu" civilizacijoje (pvz.,
>> apie organizuoto pedofilu tinklo nusikaltimus, arba apie ta maniaka austra,
>> kuris keliolika metu kalino rusyje ir prievartavo savo dukteri, arba apie
>> nesena skandala Vokietijoje - kai vaiku teisiu apsauga leido ivaikinti
>> vaikus sadistams, kurie juos nuzude). Ir sako mums, kaip kad Jus parasete -
>> "Va, koks ten protavimas ir paprociai! Va, kokia ta ju krikscioniska
>> morale!"
>>
>> Zinoma, mes nenoretume sutikti, kad tai musu tokia morale. Bjauriu
>> atsitikimu galima pririnkti is kiekvienos kulturos, religijos ir visuomenes
>> atstovu. O kadangi tarp Vakaru ir islamo pasauliu siuo metu vyksta astri
>> konfrontacija, tokie sukreciantys (auto-)biografiniai leidiniai
>> tendencingai panaudojami kaip informacinio karo priemones ("Ziurekite,
>> kokie jie pabaisos, tie musu priesai!-teisingai mes juos lupame
>> Afganistane, Irake ir visur kitur!" Rusai ta pati sake, isiverze i Lietuva
>> - jie gi mums pazanga nese, pramone ir Ignalinos AE state, ir gelbejo
>> "paskenduoles Veronikas", kad jos tamsiame katalikiskame kaime nebutu
>> verciamos skandintis ... :)
>>
>> Zemos kulturos ir ziaurumo ekscesai, aprasyti nukentejusiuju knygose
>> (daznai teisingai aprasyti) neduoda mums teises sakyti apie beveik
>> milijarda musulmonu "visi jie tokie". Kaip ir Krikscionybe, islamas apima
>> daug skirtingu tautu, kulturiniu paprociu, juos vienaip ar kitaip
>> integruoja i religine praktika. Vietines kulturos kokybe ir lygmuo
>> neisvengiamai nuspalvina ispazystama religija. Europieciams katalikams
>> turbut sunkiai suprantamas Filipinu kataliku paprotys Gavenios metu gyvam
>> zmogui leistis prikalamam prie kryziaus - oficiali Baznycia niekaip
>> neistengia to paprocio isnaikinti. Taip ir islame visokiu keistenybiu
>> pasitaiko. Taciau tradicinis islamas nereikalauja mergaiciu apipjaustymo -
>> tiktai berniuku, kaip ir tradiciniai judejai - zydai.
>>
>> Baigti noreciau tuo, nuo ko pradejome diskusija - europieciams
>> ciabuviams ypac skaudzia demografijos problema. Savo zinias apie musulmonus
>> semiuosi ne is "popieriu", o is tiesioginiu patirciu. Turiu draugu ir
>> bendrauju su Cecenijos karo pabegeliais, esu lankesis keliose
>> musulmoniskose salyse. Ir, zinote, man atrodo, yra vienas argumentas, kurio
>> neimanoma paneigti - tai laimes sviesa, kuri spindi zmoniu
>> veiduose. Prisimenu nuolat nesikartojanti vaizda, kuri matydavau
>> Palestinoje - eina jaunos arabes mamos, apsigaubusios tradicinem musulmonu
>> skarelem (kurias bukaprociai prancuzu istatymdaviai sugalvojo uzdrausti),
>> apsuptos ciauskancio burio vaiku, ir ju veidai, atleiskit uz poezija, svyti
>> kaip saules - pasitenkinimas, ramybe, gyvenimo dziaugsmas. To negalima
>> suvaidinti. Kai zmogus laimingas, tai spindi is visos jo butybes i isore. O
>> sugriztu i Europa, i musu didmiesciu gatves, i Lietuvos gatves - ir matau
>> tu palestinieciu bendraamzes, jaunas moteris. Stumiancias geriausiu atveju
>> vezimeli su vienu vaiku. Arba vedziojancias suniuka. Dazniausiai -
>> rukancias. Taciau liudniausias kontrastas yra ju veidai. Kupini kazkokios
>> itampos ir nevilties. Pazenklinti pykcio. Kupini isdidaus, salto savo
>> vertes pajautimo (?) ir - nelaimingi. Nesakau, kad 100 % taip. Bet labai
>> labai daznai.
>>
>> Saves vis klausiu, is kur tai kyla, kur tokios visuomenes busenos
>> priezastys. Ir linkstu atsakyti, kad tai kyla is prigimtiniu vertybiu ir
>> pareigu atsisakymo, perdetai sureiksminant antraeilius dalykus. Konkreciai
>> tariant, kai nuvertinamas svarbiausias moters "talentas" bei karjera
>> - gimdyti, globoti ir auginti vaikus. Drauge su atsakingais ir isipareigoti
>> gebanciais vyrais, be abejo :) Zlugdavo visos tautos ir valstybes, pasuke
>> klaidingu prigimties tvarkos neigimo keliu, nors elitines kulturos ten
>> budavo prikurta stebetinai iskilios (Senoves Graikija , Roma).
>>
>> Budamas krikscionis, nemanau, kad sios Vakaru visuomeniu problemos
>> reiskia Krikscionybes neigaluma kurti gyvenima. Greiciau tai liudija, kad
>> Kristaus religija gausiu visuomenes grupiu praktiskai iskeiciama i
>> Karjeros ir Komforto religija. O tada gyvenimo saltiniai pradeda issekti,
>> nors visi esame ir labai apsisviete bei emancipuoti.
>>
>> Taip suprantu aptariamus reiskinius. Bet, matyt, svarbesnis klausimas:
>> kaip galetume prisideti prie pozityvesnio esamu - akivaizdziu - bedu
>> iveikimo?
>>
>> Pagarbiai - kun. Robertas Grigas
>>
>> Kaunas, Lietuva
>>
>>
>> *Von:* rom kriauciunas <rom...@acd.net>
>> *An:* Robertas Grigas <rg.liet...@yahoo.de>; ateitis@konferencijos.lt
>> *Gesendet:* 21:49 Mittwoch, 18.Januar 2012
>> *Betreff:* Re: Ateitis: Pasaulio ateitis
>>
>>
>> Gerb. kun. Robertai,
>> Pries remiant musulmonus, nes 'ant popieriaus' atrodo, kad jie vykdo
>> Dievo valia, siulau artimiau su jiais susipazinti. Kaip dabar jie elgiasi
>> su mergaitemis/moterimis ir kitatikiais t.y. krikscionimis, tai jei jie
>> perims Europa ar kitus krastus, tai ten gausis tokia vergyste kokios dar
>> pasaulis nera mates. Zinoma, mes to nematysime, nes jie visus krikscionis
>> nuzudys, kaip dabar vyksta ju valdomuose krastuose.
>> O susipazinti su mergaiciu gyvenimu siulau dvi knygas:
>> PIrma "I am Nujood, Age 10 and Divorced." parase Nujood Alir su Delphine
>> Minoui. Isleista 2010 metais. Nujood atpasakoja savo gyvenima Yemen, ir
>> kai buvo apie 8 metu atiduota santuokoje trigubai vyresniam vyrui. Nors
>> jis prizadejo jos neliesti kol ji fiziniai nesubres, taciau pirma nakti ja
>> isprievartavo. I jos sauksmus pagalbos nieks neatejo. Si kankyne tesesi
>> kuri laika, kol jie nuvyko aplankyti jos tevus ir jai pasiseke pabegti ir
>> surasti advokate kuri jai padejo gauti istuoka. Ji buvo pirma
>> mergaite/moteris Yemen kuri buvo divorsuota. O tokiu 'vestuviu' daug, mes
>> musulmonai tiki, kad Mohametono zmona buvo 8 metu tai ir jie tokio amziaus
>> mergaiciu geidzia. Tarp kitko,Nujood papasakoja apie kita astuonmete kur
>> neatlaike tokio 'vedybinio gyvenimo' ir uz poros menesiu mire. Tada
>> mergaites tevai atsiprase jaunikio ir jam pasiule savo septyniu metu dukra
>> i zmonas. Tai va, koks ten protavimas ir paprociai.
>> Antra knyga susipazinimui, isleista 1999 metais, dabar yra susuktas
>> filmas kuri galima matyti per interneta, tai "Desert Flower" parase
>> autobiografija Waris Dirie ir Cathleen Miller. Ji irgi buvo paskirta uz
>> 50ties metu vyro buti trecia ar ketvirta zmona, bet pabego. Veliau
>> atsidurus Londone tapo super-modele. Veliau viesai kovojo pries 'genital
>> mutilation', lietuviskai 'lytiniu organu suzalojima'. Muslimai nori, kad
>> ju moterys liktu skaiscios, delto mergaitems panaikina isorinius organus.
>> Waris apraso kaip jai bunant keturiu metu, ja mama ir tetos issivede i
>> dykuma ir ten cigone su britva viska tarp koju ispiove, paskui susiuvo su
>> lininiu siulu. Prideda paaiskinima, kad kur neturi peilio tai su astriu
>> akmeniu tai atlieka, zinoma cia viskas vyksta be narkozes. Deja, filmas to
>> detaliai nepristato, reikia zinoti kas vyks. As ta knyga skaiciau pries 10
>> metu ir vaizdziai atsimenu kas buvo parasyta. Taip suzalotos mergaites
>> tampa vyrams paklusnios ir daug vaiku pagimdo.
>> Na, o Jusu pasisakymas pries karjera man liko neaiskus prisimenant Jezaus
>> pamoksla apie talentus. Ar cia reikia suprasti, kad Dievas moterims
>> neduoda kitokiu talentu apart vaiku gimdyma?
>> Su pagarba,
>> Grazina Kriauciuniene
>>
>> ----- Original Message -----
>> *From:* Robertas Grigas <rg.liet...@yahoo.de>
>> *To:* ateitis@konferencijos.lt
>> *Sent:* Monday, January 09, 2012 5:38 AM
>> *Subject:* Re: Ateitis: Pasaulio ateitis
>>
>> GJK+
>>
>> O ką, graži Europos ir pasaulio ateitis, mieli Ateitininkai. Vaikų bus.
>> Žmonija, kaip Viešpats ir norėjo, neišnyks. O jei musulmonai vykdo Dievo
>> nuorodą, Rojaus sode duotą žmonėms - "Dauginkitės ir pripildykite žemę" -
>> tai aš esu visiškai jų pusėje. Už Dievo / prigimties dėsnių laikymąsi - ir
>> atitinkamas atlygis bus suteiktas, ateitis ir Europa priklausys jiems. Argi
>> tai neteisinga?
>>
>> Jeigu krikščionys (geriau sakant, krikščioniškos kultūros ar praeities
>> tautos, praktikoje pakankamai radikaliai tų savo šaknų atsisakę) šeimos,
>> santuokos, vaikų gimdymo vertybes lengvai iškeičia į karjeros, feminizmų,
>> "gėjizmų" iliuzijas - yra pelnyta ir teisinga, kad "karalystė bus iš jų
>> atimta ir perduota kitai tautai, kuri duos vaisių" - kaip Šv. Rašto vienoje
>> vietoje pasakyta.
>>
>> Žinoma, Lietuvą mylint vis norėtųsi, kad įstengtume laiku susigriebti,
>> pasipriešinti savižudiškoms Europos tendencijoms ir nuo perdėto
>> technologijų bei asmeninio komforto kulto atsigręžtume į gyvenimo kūrybą.
>> Galbūt ir su geru ateitininkų pavyzdžiu bei pagalba. Viltį žiebiantis
>> momentas čionai yra tai, kad, nesibaimindami vyraujančių "saugojimosi nuo
>> gyvybės" nuotaikų, daugelis mano pažįstamų ateitininkų augina gausias
>> šeimas (pagal bevaikių visuomenių standartus). Taigi palaikykite viltį,
>> Broliai Sesės :)
>>
>> Kun. Robertas Grigas
>>
>> Kaunas
>>
>> *Von:* raudziai <raudz...@takas.lt>
>> *An:* 'ateitis' <ateitis@konferencijos.lt>
>> *Gesendet:* 11:48 Dienstag, 3.Januar 2012
>> *Betreff:* Ateitis: Pasaulio ateitis
>>
>> GK.
>> Kokia auropos ir pasaulio ateitis?
>>
>> Verta pažiūrėti:
>> http://www.youtube.com/watch?v=vUrta_ZqZNk&feature=player_embedded#<http://www.youtube.com/watch?v=vUrta_ZqZNk&feature=player_embedded>
>> Jurgita R.
>>
>> _______________________________________________
>> Konferencija Ateitis
>> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
>> http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>>
>>
>> _______________________________________________
>> Konferencija Ateitis
>> Nor�dami atsisakyti, ra�ykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
>> http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>>
>>
>>
>>
>> _______________________________________________
>> Konferencija Ateitis
>> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
>> http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>>
>>
>
>
> --
> Šis elektroninis laiškas yra konfidencialus ir yra skirtas tik jo
> adresatui. Jeigu Jūs nesate laiško adresatas, bet koks šio elektroninio
> laiško panaudojimas, paskleidimas, platinimas, spausdinimas ir kopijavimas
> nėra leidžiamas. Jeigu Jus gavote šį elektroninį laišką per klaidą, prašome
> iš karto pranešti siuntėjui atsakydami į šį laišką ir tuo pačiu metu
> ištrindami visas laiško kopijas Jūsų kompiuteryje.
>
> _______________________________________________
> Konferencija Ateitis
> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
> http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>
>
_______________________________________________
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
