Siūlyčiau įsiskaityti mano raudonai paryškintas teksto vietas. Krikščionis yra tas, kuris: nusigręžia, nenori būti, o toliau - dar gražiau - stengiasi bet kokia kaina išnaikinti ir, dėmesio: net jei eina kalba apie kito žmogaus vidinį gyvenimą. Taip, daug pasakantys žodžiai. Labai daug :) Net, sakyčiau, inkvizicija pakvipo... Atleiskite, nesu ateitininke, bet niekaip negalejau susilaikyti neisikisusi i diskusija. Argi krikscionis ir nera tas, kuris nusigrezia nuo kitu dievu tam, kad sektu Kristumi? Tada visiskai normalu, kad krikscionis nenori buti ten, kur samoningai ar nesamoningai, valingai ar nevalingai yra garbinami kiti dievai. Jei pasirodys, kad tokiu krikscioniu Kaune yra dauguma, jie susikurs aplinka, kurioje bus greziamasi nuo kitu dievu (bent jau stengaimasi) ir atsigraziama i viena - Gyvaji Dieva - viso kas danguj ir zemej Kureja. Argi ne tas pats butu (ir buvo) atvirksitiniu atveju? Jei pagoniu dauguma, krikscionys ieskosi slaptu ar nuosaliu vietu gyvenimui Tuo ir su Tuo, kuri tiki. Tuom nenoriu supriesinti krikscioniu ir pagioniu kaip asmenu. Tenorejau atkreipti demesi i tai, kad ten, kur yra tikejimas Kristumi, stengiamasi bet kokia kaina isnaikinti grozejimasi, prisirisima, garbinima, vergavima bet kokiems kitiems dievams (nesavrbu, ar eina kalba apie konretaus zmogaus vidini gyvenima ar apie platesne bendruomenine, viuomenine buti). Su pagarba ir meile, Donata :) P.S. Ir dargi izvelgciau skirtuma tarp zmogaus laikancio save kunigu ir zmogaus isventino i kunigus... _______________________________________________ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu [EMAIL PROTECTED] http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
_______________________________________________ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu [EMAIL PROTECTED] http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
